Endokrinologjia nė raport me jetėn

 

 

            Eksperimentet rreth fekondimit artificial mendohet se kanė filluar nė vitin 1332 me njė eksperiment me kuajt i pėrfunduar me sukses. Po ashtu me mjaft sukses pėrdoret tek njerėzit nė raste tė tė metave tė ndryshme tek mashkulli ose femra. Tė gjitha realizimet nė fushėn e fekondimit artificial tek kafshėt janė bėrė brenda sė njejtės specie dhe racė me pėrjashtime tė vogla. Tek njeriu fekondimi artificial ka kaluar nėpėr rrugė tė vėshtira, jo klinike por shoqėrore. I arritur me sukses fekondimi artificial bėhet nė tė gjitha rastet me spermėn e marrė nga burri i femrės qė fekondohet. Sot diēka e diskutueshme ka pushtuar mendjen e studjuesve telegonia qė haset jo rrallė si forma e pėrsėritjes sė trashėgimisė ose siē thuhet trashėgimia e inflencuar. Kjo vihet re tek kafshėt por rrallė edhe tek njeriu, p.sh, vejusha tė rimartuara tė cilat lindin fėmijė tė ngjashėm me burrin e parė tė vdekur. Mes shpjegimesh tė ndryshme qė jepen veēoj teorinė e Claudio Bernard i cili thekson se kjo vjen nga njė fekondim jo i plotė i vezoreve. Nė kėto vezore nė tė cilat kanė hyrė spermatozoidet (ashtu si mikrobet hynė nė qelizat organike e nė vezore nė rastet e transmetimit tė sėmundjeve nga nėna nė embrion) pra nuk janė tė fekonduara plotėsisht. Ato fitojnė vetėm fuqinė riprodhuese por nuk nis proēesi cariogamisė vetėm pas kontaktesh tė tjera seksuale, tė cilat shėrbejnė pėr tė stimuluar gjenetikėn e vezės qė e pėrmbam spermatozoin brenda nga marrėdhėnie edhe tė shumė kohėve mė parė. Qeliza mashkullore kėshtu qendron, si mikrobet, nė brendėsi tė vezores duke pėrbėrė ovospermėn qė e mban gjallė, e cila ndjek dy rrugė ose stimulohet nga njė marrėdhėnie tjetėr ose po tė vazhdojė tė qėndrojė pėr njė kohė shumė tė gjatė bėhet burim sėmundjeje. Por qė tė verifikohet o njeri o tjetri fenomen duhet njė rast i favorshėm qė pėr ovospermėn ėshtė ngrohtėsia. Ky agjent termik i duhet ovospermės pėr tė bėrė "nisjen e lėvizjes pėr zhvillim" thotė Ruffini.

            Kurse Turner e Bouchard mendojnė se kjo vjen ngaqė embrioni nėpėrmjet qarkullimit utero-plaēentar komunikon me tė gjitha qelizat e mėmėsisė, kėshtu edhe me vezoret, duke i dhėnė asaj cilėsitė fiziologjike e patologjike qė pėrmban spermatozoi prej mashkullit. Nė kėtė mėnyrė thotė Bouchard spjegohet sepse kryesisht ėshtė kontakti i parė seksual qė ėshtė i aftė tė shkaktojė influencėn telegonike. Mos ėshtė kjo diēka e lidhur, ndoshta e pavullnetėshme atavike e ndjenjės mashkullore pėr ta pasur tė virgjėr gruan e tij? Shumė gjera u shpjeguan mė vonė me eksperimentet e kryera dhe nė rastėsitė e studjuara ku po pėrmend rastin e njė gruaje tė bardhė e cila me burrin e saj tė parė zezak kishte lindur fėmijė mulatė, e pas vdekjes sė tij e rimartuar me njė tė bardhė vazhdonte tė lindte mulatė. Por edhe studimet eksperimentale tė Amantea-s i cili i  vuri rėndėsi tė madhe nė kėtė proēes edhe mekanizmit tė depėrtimit tė spermartozoideve nė mitėr, nė fluksin e madh apo tė vogėl tė spermės, nė sasinė e lėngėzimit tė prodhuar nga gjendrat dhe nė pozicionin horizontal apo vertikal nė tė cilin ndodhet femra nė momentin e derdhjes (daljes sė spermės).

 

 

                                    *          *          *

 

            Gjendrat gjinore mashkullore pėrveē prodhimit tė spermatozoidit prodhojnė dhe njė lėndė qė pėrmban elementė qelizorė tė quajtur me emrin Leyding (emrin i zbuluesit) qė pėrbėjnė farėn ose sekretimin e jashtėm. Kemi tė bėjmė me qeliza me funksion tė dyfishtė, pra me njė aktivitet bipolar ku, nga njera anė jepet sekrecion nė kanalet qė shkojnė jashtė, nga ana tjetėr derdhet nė kapilaret e gjakut prodhime tė tjera tė afta pėr tė reaguar nė disa organe e gjendra tė tjera. Pra kemi njė dopio sekretim, tė jashtėm (esocrina ose spermatogenetica) dhe tė brendshėm (endrocina ose ormonica).

            Tek femra kemi vezoren qė pėrbėn zonėn kryesore seksuale. Vezoret ashtu si gjendrat mashkulore kanė formėn dhe volumin e njė mandarine. Kėtu gjenden qelizat-vezė qė janė tė paformuara e nė numėr tė madh por nga ato vetėm njė pjesė e vogėl arrijnė zhvillimin e plotė, pjekjen. Eshtė llogaritur se njė nė dyqind arrijnė stadin e pjekjes dhe gjithsej tė tilla, pra tė pjekura bėhen rreth 400, kurse tė tjerat janė tė destinuara tė riabsorbohen. Pjekja e tyre shoqėrohet dhe me rritjen e volumit (1.5 deri 2 mm diametėr).

 

 

 

                                                *          *          *

 

 

 

            Eshtė folur, shkruar e studjuar shumė rreth mundėsisė pėr t'u rinuar, e nuk flitet vetėm pėr t'u rinuar fizikisht por edhe nga ana intelektuale. Dihen ndikimet e mėdha tė sekrecioneve tė gjendrave seksuale nė organizėm e nė tru, gjė qė ėshtė e dukshme kur arrin moshėn kur kėto gjendra nuk sekretojnė mė. Me kėtė ide filluan eksperimentet qė u publikuan qė l889 nga Brown-Sequard e u pasuan nga tė tjerėt. Kėto ishin tė thjeshta dhe konsistonin nė injektimin e prodhimeve seksuale. Kjo mėnyrė me tė gjitha rezultatet e kėnaqėshme, dhe mosrezultatet mbeti vetėm nė fazėn e eksperimentimit, por mendimi pėr meritė tė Berthold ēoi nė trapjantimet e para tė gjendrave seksuale tė meshkujve. Kėtu pėr t'u pėrmendur janė trapjantimet me gjendrat e majmunėve tė bėra nga kirurgėt Steinach, Lichtenstern e Voronoff. Pėr operacionet publikoi Steinach nė Akademinė e Shkencave Vjenė mė 1912. Efektet e operimeve tė Asteinach dhe trapjatimet e Voronov arritėn me tė vėrtetė njė rinim tė pacientėve nė tė gjithė funksionet - qarkulluese, nervore e cerebrale me shenja tė dukshme nga jashtė si lėkura e flokėt, por kryesorja aktiviteti fizik e mendor i ngjashėm me efektet qė japin preparatet eksituese (por kėto tė fundit japin vetėm idenė e tė kthyerit nė gjallėri). Por ne nuk duam tė dyshojmė as tė fshehim se tek ndonjė nga tė operuarit rinimi zgjati vetėm disa vjet. Eksperimentet me trapjante tė vezoreve kanė filluar mė 1896 nga Knauer e pas tij Grigorieff, Ribber, Rubinstejn e italiani Foą.

Spermatozoi dhe veza

Organet seksuale

Pozicionet e marredhenieve seksuale

Kënaqesia, e akti seksual e dhuna

Virgjëria e morali i shoqërisë

Endokrinologjia në raport me jetën

Ndjesitë e seksi

Shikimi

Dëgjimi, takti e shija

Kontakti fizik

Seksi dhe shoqëria

Turpi, veshja e moda

Nevojat seksuale dhe ndëshkimi seksual

Sasia e marrëdhënieve seksuale

Mashkulli e femra jo krejtesisht te ndryshëm

Vendosmëria seksuale e biseksualizmi

Martesa dhe ngjarjet e saj

Xhelozia

Udhëtimi i martesës dhe dhoma e çiftit, emigracioni dhe folezimi

Vejushëria

Steriliteti - vizita paramartesore - inçesti

Edukimi seksual e misioni i gruas në shoqëri

Prostitucioni e prostitutat

Klasifikimi i prostitutave

Regullimi dhe liria

Higjena seksuale e profilaksia e sëmundjeve veneriane

Onanizmi