Kėnaqėsia e aktit seksual dhe dhuna

 

 

            Kėnaqėsia nė marrėdhėniet seksuale fillon e kalon nė faza tė ndryshme qė me fillimin e dėshirės qė stimulohet nga shumė arsye qė zakonisht i pėrkasin tė parit, tė dėgjuarit e tė prekurit tek njeriu ose stinės sė bashkimit tek kafshėt dhe bimėt. Kėnaqėsia tek njeriu duke filluar nga psh. shikimi, tė folurit, tė prekurit etj., shoqėrohet me emocionin e ndjenja tė ndryshme qė pėrfundojnė nė aktin seksual qė nė vetvete kalon nė mes dėshirės dhe kėnaqėsisė, qė arrin kulmin me orgazmėn, derdhjen, daljen jashtė tė qelizave seksuale (me daljen jashtė tė spermės pėr mashkullin - dhe me rrėshqitjen e valės sė saj nėpėr kanal tek femra).

            Gruaja qė shpesh nuk merr pjesė krejtėsisht nė akt e pėr kėtė jo gjithmonė arrin orgazmėn, mbetet gjithmonė e kėnaqur, por njė kėnaqėsi tė veēantė ajo provon kur rėnia e spermės nuk pengohet por pėrplaset nė fund tė vaginės (kjo edhe kur organi mashkullor e dėrgon spermėn ritmikisht nė pozicionin e fundit mė ekstrem nė aktin seksual). Ka gra qė janė tė afta tė parandjenė nė kėtė moment njė ndjenjė tė papėrcaktuar kėnaqėsie e dėshire, kėnaqėsisht tė dhimbėshme, qė jep tė rėnqethura, prej tė cilave gjithė aparati gjenital i brendshėm kontraktohet nė momentin nė tė cilin sperma ka rėnė tashmė. Nga kjo ndjenjė ka ndonjė grua tė mbetur shtatzanė, qė kujton se ka preēizuar se nė cilin raport ka mbetur e fekonduar. Edhe mashkulli ndjen njė sensacion tė veēantė, nė kėto raste, prej spazmės tė tė gjithė aparatit gjenital femėror ku organi i tij ėshtė i mbyllur brenda.

            E gjithė kjo bashkėsi ndjenjash tė njeriut nė raportin e tij seksual merr formėn mė komplekse nė kontaktin e dy mukozave qė nuk ėshtė vetėm akti fizik por shkrirja e dy shpirtrave, e dy dėshirave, kėnaqėsive; gjaku pulson mė fort e mė shpejt nė tru, pulset rrahin me njė ritėm e frymėmarrja sinkronizohet, ndjenja shkakton humbjen e mendjes nė momentin e bashkimit tė dy qėnieve qė jetojnė njė moment tė dėshiruar, i cili do t'i japė jetėn njė krijesė trashėgimtare, me tė gjitha virtutet e gjithė veset, tė gjithė forcės e dobėsisė sė atyre qė bashkohen  nė kėtė akt atavik qė bazohet fuqimisht nė subkoshiencė pėr t'u konsumuar e vdekur bashkė, pėr t'i dhėnė jetė njė krijese, e cila nga qelizat qė shkėputen nga dy trupat merr zjarrin e pavdeksisė sė gjeneratave.

            Gjatė aktit muskujt janė tė tendosur me njė sforcim qė nuk shkakton lodhje e dhimbje. Tė gjitha gjendrat derdhin sekrecionin me aktivitet tė madh. E ndėrsa shpirti dridhet, puna cerebrale ndalon pėr tė fiksuar njė pikė tė jetės; e mendja pushon si nė njė oaz paqeje.

            Trashėgimia ėshtė njė problem sa i rėndėsishėm e i studjuar aq edhe kompleks dhe i vėshtirė dhe nuk ėshtė objekt i kėtij shkrimi, trashėgimia normale dhe patologjike nė raport me periudhėn qė ndodh e shoqėron konceptimin e krijesės. Eshtė njė gjė e admirueshme, e shenjtė, trashėgimia pėr tė cilėn duhet tė kujdesemi shumė para se ta krijojmė qė gjenerata tė jetė e mirė. Truri i lodhur mund tė japė produkte tė dobėt nga mendja. Tė shprehur mirė e ka dhenė Tommaso Campanella nė "Citta del Sole" ,"... Ata qė mbulojnė punė intelektuale tė lodhėshme nuk duhet tė marrin detyrėn e prindit, veē pas shumė ditėsh pushim..." Po kėshtu ata qė kanė fizik e muskuj tė lodhur nga stėrvitja, tė helmuar nga metoksina, nga lodhja japin prodhime fizikisht tė dobėt. Qelizat e lodhura e ngopura me helme organike e kimike, si alkool o plumb, mund tė transmetojnė tek krijesa e ardhshme  tė meta serioze.

           

                                                *          *          *

                                   

            Bloch shkruan: "Gratė janė krejtėsisht seks nga gjuri nė qafė, kurse meshkujt zonėn seksuale e kanė shumė tė vogėl... tek gruaja zona e kėnaqėsisė seksuale ėshtė e madhe dhe e shpėrndarė nė sipėrfaqen e trupit"

 

           

 

            Pėrsa i pėrket ndryshimeve tė nivelit tė kėnaqėsisė mes mashkullit dhe femrės, nė natyrė kėto janė tė ndryshme mes specieve por edhe mes racave brenda species. Kėshtu psh., ndėrsa ėshtė femra e fokės, apo luanesha etj., qė pėrdorin  njė art tė vėrtetė pėr tė eksituar meshkujt pėr kryerjen e aktit seksual, ekstremisht tė kundėrt janė meshkujt tek lama apo gamiljet qė pėrdorin forcėn. Kėshtu ndodh edhe brenda racės njerėzore psh., me femrat eskimeze qė pėrdorin pėrkėdhelitė apo meshkujt e Jivaros nė Amazonėn e sipėrme qė pėrdorin forcėn. Tėrheqja, rezistenca qė paraqet femra dhe turpi vijnė trashėgimisht nga njė gjeneratė nė tjetrėn dhe manifestojnė njė kujtesė atavike edhe se e transformuar nė art. Por ndėrsa tek kafshėt akti seksual kryhet vetėm brenda njė periudhe tė caktuar gjatė vitit, tek njeriu nuk ėshtė kėshtu. Femra tek njeriu duhet ta joshė e ta eksitojė mashkullin e saj kur atij i pėlqen dhe kur ai ėshtė gati psikologjikisht e fizikisht mund tė nisė bashkimi seksual. Eshtė sepse varet prej atij prandaj femra i nėnshtrohet, i plotėson kapriēot dhe i bindet. Por ka shumė raste kur mashkulli e dhunon femrėn e tij, tė tilla raste njohin shumė gra tė martuara. Egoizmi mashkullor bėn kėshtu por gruaja qėndron jashtė, pasive nė aktin e bashkimit.

            Akti seksual kurrė nuk duhet tė bėhet pa konsensusin e plotė tė gruas dhe as tė niset para se ajo tė mos jetė e pėrgatitur pėrmes njė kompleksi art,i shpirtėror e material, qė i paraprin, qė pėrbėn parapėrgatitjen pėr aktin seksual. Vetėm kėshtu ai mund tė japė njė kėnaqėsi ekstreme deri nė njė sinkronizėm nė orgazėm. Mungesa e kėsaj parapėrgatitjeje, qė reflektohet me ftohtėsinė e shumė grave ėshtė e dukshme sepse mashkulli asgjė nuk ka bėrė pėr ta eksituar, psikologjikisht e fizikisht qė ta bėjė atė tė jetė pjesėmarrėse nė kėnaqėsi. Tė pėrjashtosh njerin nga ēifti prej kėnaqėsisė, do tė thotė ta bėsh aktin seksual, tė papėrsosur deri tė mėrzitshėm.

            Gruaja pėson shpesh herė me forcė e deri brutalitet marrėdhėnien e parė seksuale. Por ajo shpesh i nėnshtrohet akteve jo tė dėshirueshme edhe gjatė kohės sė bashkėjetesės familjare, akte tė cilat shpesh e detyrojnė atė qė tė paktėn me mend tė ėndėrrojė njė mashkull tjetėr (tradhėti shpirtėrore) ose e ēojnė tė shkojė vėrtet me dikė tjetėr i cili e kupton (tradhėti bashkėshortore).

            Duhet theksuar se mashkulli qė nė kohėn e pubertetit gati gjithmonė e zgjedh femrėn qė i pėlqen seksualisht, pasioni dhe simpatia seksuale bashkekzistojnė. Kurse nė shumė gra vetėm pasioni mbizotėron nė jetėn bashkėshortore dhe kėshtu mbetet pėr tė gjithė jetėn edhe nė funksionimin e aparatit gjenital qė mund tė ndjejė edhe pa njė pjesėmarrje fizike. Nė tė kundėrtėn maashkulli pėr tė arritur raportin fizik duhet tė jetė i eksituar, duhet qė organi i tij tė pėsojė ndryshime tė formės dhe volumit. Kėshtu ka gra qė nuk kanė provuar kurrė njė dridhje tė dėshirės epshore, por janė dhėnė pasivisht burrave tė tyre pėr njė gėzim shpirtėror duke bashkėqenė nė spektakėl me dėshirėn e tė dashurit edhe pse me dhimbje fizike. Kjo sjellje, mėnyra ndjesore duke pėrfunduar nė altruizmin e nėnės mes dhimbjesh fizike e shpirtėrore, shpesh tė injoruara nga burrat, e bėjnė gruan njė qėnie superiore, dhe disa gra krijesa tė jashtėzakonshme.

            E thamė edhe mė lart se marrėdhėnia seksuale duhet tė parapėrgatitet dhe kjo pėr shumė arsye kryesisht psikike, por edhe mekanike, si dhe pėr gjetjen e domosdoshme tė kohės sė kėnaqėsisė. Bile, parapėrgatitja, ėshtė periudha mė e kėnaqėshme e cila pastaj pėrfundon nė njė moment. Kjo periudhė eksitimi psiko-fizik ku ka rėndėsi ēdo pjesė e trupit, prekjet, puthjet, pėrkėdheljet, fantazia nė tė cilėn marrin pjesė edhe organet seksuale, tė cilat sekretojnė likuide (jo spermė) nga gjendrat e mukozat e tyre, derisa dy trupat dridhen nga kėnaqėsia dhe arrihet mirėkuptimi i aktit me orgazėm.

            Darvini (Origjina e njeriut) mendon se meshkujt e tė gjithė specieve kanė dėshira e tendenca seksuale mė tė fuqishme se femrat. Dhe mund tė thuhet se pėr mashkullin akti seksual ėshtė njė pikė, kurse pėr femrėn njė linjė. Mashkulli pas aktit seksual ka pėrfunduar funksionin e tij biologjik, kjo ėshtė pika si njė flakė qė ndez. Por flaka e ndezur i besohet gruas sė cilės i sjell gėzim e dhimbje sidomos kur kjo flakė ndez njė jetė tė re nė gji e nis funksioni i amėsisė, i gjatė e i vėshtirė qė shkon nga akti seksual nė konceptim, qumėshtim e edukim... Kėshtu femra fillon qė nga momenti i ndezjes sė flakės ose nga ajo pikė, e heq njė linjė qė zgjatet aq sa zgjat detyra sublime e amėsisė.

            Marrėdhėnia seksuale lind si njė shkėndijė qė pėrshkon tė dy trupat, qė ndez fantazinė e qė eksiton vlerat mė tė pastra tė natyrės njerėzore, nga zemra nė tru. Nė tė humb ndjesia e dy trupave sepse dashuria e vėrtetė nuk ka organe.

            Shpesh mashkulli pas aktit seksual ndjehet i lodhur, i trishtuar, i pakėnaqur; kurse femra nė tė kundėrtėn ndjehet e kėnaqur. Shpesh kjo ndodh se ky akt kryhet si nevojė fiziologjike pėr mashkullin e kėshtu kryhet pa parapėrgatitjen, pa predispozicionin e tė dyve dhe pėrgjegjėsinė pėr kėtė akt; kurse femra nė rastin mė tė keq ėshtė e kėnaqur qė shpėtoi nga pesha, kthetrat e forca e mashkullit tė saj. Kur akti seksual ėshtė i mirėpritur dhe i parapėrgatitur nga tė dy e kur shpreh bashkimin jo thjesht tė trupave, por tė shpirtrave atėhere jep njė kėnaqėsi tė madhe tė tė ndjerit njė tė tė dy shpirtrave qė dėshirojnė diēka tė ėndėrruar, atėhere akti le tė kėnaqur e tė lumtur nė dashurinė pėr tjetrin e jetėn e pėrbashkėt dhe me fekondimin arrin sintezėn me qėllim krijimin. Ja se si njė akt nė thelb fizik, biologjik, brutal, transformohet nga njeriu nė njė ndjenjė tė fuqishme e fantazi, nė njė kėnaqėsi e gėzim...


 

 

 

Spermatozoi dhe veza

Organet seksuale

Pozicionet e marredhenieve seksuale

Kënaqesia, e akti seksual e dhuna

Virgjëria e morali i shoqërisë

Endokrinologjia në raport me jetën

Ndjesitë e seksi

Shikimi

Dëgjimi, takti e shija

Kontakti fizik

Seksi dhe shoqëria

Turpi, veshja e moda

Nevojat seksuale dhe ndëshkimi seksual

Sasia e marrëdhënieve seksuale

Mashkulli e femra jo krejtesisht te ndryshëm

Vendosmëria seksuale e biseksualizmi

Martesa dhe ngjarjet e saj

Xhelozia

Udhëtimi i martesës dhe dhoma e çiftit, emigracioni dhe folezimi

Vejushëria

Steriliteti - vizita paramartesore - inçesti

Edukimi seksual e misioni i gruas në shoqëri

Prostitucioni e prostitutat

Klasifikimi i prostitutave

Regullimi dhe liria

Higjena seksuale e profilaksia e sëmundjeve veneriane

Onanizmi