Prostitucioni e prostitutat

 

 

 

 

Vjen nga "pro + statuere" qė do tė thotė me dhėnė pėr punė trupin e vet, duke ju vėnė "pro" pėrpara si pėr gjėrat qė afrohen pėr t'u shitur. Prostitucioni ėshtė shfaqje e seksualitetit vetėm njerėzor. Sa ē'ėshtė fiziologjik, pra nevojė seksuale, pėr t'u kėnaqur, ėshtė antibiologjik nė atė qė nuk ka pėrfundim tė tij riprodhimin, pėrkundrazi e shmang. Disa shohin tek prostitucioni problemin antishoqėror dhe kanė arsye nė kėnvėshtrimin ideal. Por po ta shohėsh qetė realitetin... prostitucioni nuk ėshtė antishoqėror, sepse dėshirohet nga shoqėria pėr tė shmangur tė kėqija mė tė mėdha. Pa prostitucionin, monogamia nuk do tė ishte e mundur ose do tė ishte vazhdimisht e shqetėsuar nga tendencat poligame tė burrit.

            Kėshtu ėshtė njė paradoks: prostitucioni pėr vehten imoral, shėrben pėr tė ruajtur moralin; kundėr familjes, ėshtė nė mbėshtetje tė bashkimit familjar. Eshtė pandershmėria, me fjalė tė tjera qė shpėton nderin. Ajo i ngjan atyre rojeve tė burgut, tė egėr, qė na ruajnė nga rreziku qė na vjen nga tė egrit. Si kėto roje, prostitucioni ka njė funksion shoqėror e etik tė dorės sė parė. Ai i shėrben moralit, i shėrben nė fund interesit shoqėror. Tek Ai nuk mund tė shohėsh tė bukurėn e tė mirėn, por tė nevojėshmen. "Eshtė qėllimi qė justifikon mjetin", thotė Makiaveli.

            E kuptoj se kėto qė po shkruaj dikė e bėjnė tė qeshė e tė tjerėve i krijojnė shqetėsim; nuk e mohoj qė edhe unė qė po shkruaj provoj nė njė farė mėnyre njė frenim e shqetėsim. Por duhet t'i njohim gjėrat si janė, nė shoqėrinė e sotme me burrat aktualė, duhet tė njohim ēfarė ėshtė e nevojėshme, edhe se e nevojėshmja ndonjėherė vret tė bukurėn.

            Burrin e gruan, nevojitet t'i studiosh siē janė nė shoqėrinė e ditės, se ėshtė kjo qė ėshtė, jo ajo qė duhet tė jetė. Burri e gruaja, si kafshėt zotėrohen nga dy instinkte kryesore, ushqimi e riprodhimi. Burri i sotėm ėshtė i shtėrnguar nė mes tė dy ligjeve, atij fetar kristian "Mos dėshiro gruan e tjetrit", dhe atij shoqėror tė ndėrtuar mbi tė parin. Por disa burra i shkelin kėto duke pushtuar gratė e tė tjerėve (tė shumtėn me dėshirėn e kėtyre tė fundit), duke sjellė dėme tė mėdha pėr familjet e pėr moralin. Prostitucioni, si martesa, ėshtė rrjedhojė e tregėtisė, e pra e shoqėrisė sė zhvilluar.

            Ajo i pėrket vetėm erės sė qytetėrimit, nuk ėshtė tek njeriu primitiv, siē nuk ėshtė nė asnjė specie tė kafshėve. Ajo ėshtė tregėti dhe si e tillė rritja e rėnia janė tė rregulluara nga oferta e kėrkesa. Nė historinė e njerėzimit janė parė ndėrhyrje mes martesės e prostitucionit, qė u shfaqėn me format e kėmbimit tė grave tek njeriu primitiv, qė kėmbente motrėn pėr njė grua, mė vonė hyri kėmbimi nė natyrė, e deri tani vazhdojnė disa forma blerjesh me para si nė Kamerun, ku njė grua blihet 6000 lira (dorė e dytė, pra qė shitet nga dikush qė e kish blerė mė parė, e pėrdorur). Kurse Marko Polo tregon, se njė vajzė qė ishte prostitutė me sukses dhe kishte fituar shumė peshqeshe si "shenja dashurie" nga dashnorėt e shumtė, shihej me respekt se ishte shumė e kėrkuar pėr cilėsitė fizike (nė Kinė). Po e njejta gjė ėshtė vėnė nė dukje shumė mė parė nga Erodoti qė tregonte se si nė Babiloni shitblerja e vajzave bėhej nė treg nė formė ankandi, ku shitėsi vinte nė dukje vetitė fizike e kėnaqėsitė qė sillte dhe blerėsit ngrinin ēmimin, kush e kush ta merrte.

            Sot pak a shumė kjo ndodh nė Japoni ku tė prostituohesh ėshtė e ligjėshme pėr njė femėr tė pa martuar Ky prostituim i shėrben femrave pėr tė mbajtur vehten, pėr tė paguar njė borxh familjar, ose pėr tė gjetur burrė.

            Kanė ekzistuar edhe forma tė tjera, si ajo qė blihej njė grua pėr njė djalė tė shtėpisė, por pėr t'i shėrbyer tė gjithėve si shėrbėtore por edhe si prostitutė, duke filluar nga vjehrri tek xhaxhallarėt, vėllezėrit e burrit etj., brenda kėsaj familje koloni.

            Koncepti i dashurisė sipas Kantit ėshtė "Bashkimi i dy individėve me sekse tė ndryshėm pėr zotėrimin e vlerave seksuale tė njeri-tjetrit, gjatė gjithė jetės".

            Nė botėn zoologjike mashkulli ėshtė, me pėrjashtime tė rralla, poligam. I tillė ėshtė edhe burri i cili nuk mund tė konsumojė forcat e tij vetėm me njė grua. Ai si mashkull ka ngjashmėri me kafshėt, pastaj i pushtuar nga dėshira, ai veēon njė femėr e cila bėhet e dashur, xheloz nga rivalėt e ruan. Kėshtu u zgjodh nga vatha njė femėr qė u bė grua. Ajo u bė gjithēka pėr burrin dhe i dha atij gjithēka donte, duke iu afruar vazhdimisht.

           

 

 

                        *          *          *

 

 

            Tek prostitutat zakonisht ka njė zhvillim, qėndrim dhe rėnie tė fuqive fizike, freskisė e bukurisė, tė shkaktuara kėto jo aq nga mosha sa nga abuzimi seksual e alkolizmi qė shpesh i shoqėron, por dhe nga kurat arsenikale qė bėjnė pėr tė kuruar sėmundjet e ndryshme. Kėshtu shėnohet perėndimi i tyre shpesh i rėndė, se vetėm pak nga ato dinė tė ekonomizojnė jetėn e tyre e tė mos bien nė varfėri. Shembuj tė veēantė tė sukseseve janė psh: Maria Plesi, e shitur qė 12 vjeē nga i jati, e martuar me njė tė alkolizuar, 17 vjeē bėhet modiste nė Paris e shitėse lulesh. Kjo vajzė me origjinė lypėse bėhet Maria Du Plessy e mė pas Margarita Gauthier prej dashurisė sė Aleksandėr Dumasė birit, e "Traviata" nė artin e pavdekshėm tė Verdit. Ajo kėshtu, nga njė vajzė me origjinė tė ulėt bėhet njė kurtizanė e admiruar dhe adhuruar nga burra si Teofil Gauthier, Jules Simon, e List qė pėr tė shkroi: "Ajo ėshtė e jashtėzakonėshme, ka zemėr tė madhe, ėshtė ideale dhe e veēantė nė llojin e vet..." Por nėse Maria Plessi ishte dhe mbeti deri nė fund tė jetės sė saj triumfuese, kjo i kushtohet fatit qė vdiq 23 vjeēe, ende e bukur e interesante, megjithė sėmundjen qė e gėrryente pėrbrenda.

            Po ashtu Madamė Pompadur qė ndėr kurtizane arriti shkallėt mė tė larta tė fuqisė, vdiq 43 vjeēe. Ajo diti tė pushtojė apatikun Luigji XV, duke i falur kohėt e fundit edhe tradhėtitė pėr t'a mbajtur afėr. Ajo qė vdiq nė mėnyrė tė parakohėshme nė njė ditė tė tmerrėshme me shi e erė e shoqėruar nė banesėn e fundit nga i dashuri i saj qė nuk pati asnjė keqardhje pėr tė, ėshtė "Zonja me kamelie"

            Hallka e kėtij zinxhiri dashurie ėshtė vetėm bukuria, hallkė qė kėputet sapo bukuria zbehet. Kėshtu nuk ndodh kur dashuria bazohet nė vetitė e gruas, qė janė bukuria e shpirtit, e cila nuk humbet nė kohė, pėrkundrazi, me kohė pasurohet, pėrsoset e rritet, e prandaj tė pushton krejtėsisht nė njė bashkim shpirtėror; ėshtė kjo dashuria e vėrtetė, e pėrbėrė nga admirimi e respekti. "Kjo ėshtė rezerva e gruas, qė e di se ēfarė thesari ruan, nė tė cilin bukuria e trupit e kėnaqėsia e seksit vlejnė njė ēast" (Oriani "Matrimonio")

            Nuk duhet ushqyer asnjė iluzion se mund tė zhduket kjo shfaqje e shėmtuar, qė solli qytetėrimi, (prostitucioni), pėr tė cilėn akti seksual, krijues e pėrtėritės i forcave, kthehet nė objekt tregu e spekullimi e shpesh shkak degjenerimi e infeksioni. Burrat janė tė vetmit tė dėnuar qė kundėrshtojnė Natyrėn (me prostituimin, nuk i binden funksionit tė krijimit pėr tė realizuar egoizmin e tyre) - ndryshe nga tė gjitha qeniet e tjera ata kanė vuajtje fizike tė rrjedhura nga prostitucioni.

            Gruaja normale ėshtė mė e mirė se ne burrat, se nė shtytjen seksuale i mbizotėron jo dėshira si qėllim nė vetvete, por dėshira pėr amėsi. Kurse tek burri ėshtė dėshira pėr kėnaqėsi e pėr ndėrrim. Ai kėrkon tė drejtėn pėr poligami dhe dėnon poliandrinė, siē thotė Shopenhaueri: "Ai ėshtė de jure monogam e de facto poligam". Ai nxorri beqarinė pėr tė cilėn Darvini shkruan tek "Origjina e njeriut": "Ndėshkimi kėrkon njė shkallė tė lartė tė zotėrimit tė vetvetes (kur nuk ėshtė shfaqe e psikopatisė seksuale, nė tė cilėn ka shembuj tė burrave qė urrejnė gratė) pėr kėtė ėshtė nderuar qė nė antikitet. Si rrjedhojė e paarsyeshmja praktikė e beqarisė ishte konsideruar si virtut.

            Fatmirėsisht ėshtė zhdukur njė lloj beqarie e aristokracisė dhe borgjezisė sė lartė nė tė cilėn vetėm djali i madh duhet tė martohej, tė tjerėt jetonin si beqarė ose brenda mureve tė kuvendeve.

            Prostitucioni i krijuar nga egoizmi i burrit e pėr tė kėnaqur seksin e tij, gjen qenie tė seksit femėr qė, jo pėr t'iu bindur njė nevoje fiziologjike apo ndjenje, por gati gjithmonė prej njė degjenerimi moral, i pėrgjigjen kėrkesės mashkullore duke u afruar si mall nė tregun e pangopur. Kėto janė prostitutat qė zbresin nė sheshe e bėjnė tregėti me vehten; jo si gra, sepse bėhet fjalė pėr njė zanat, nė tė cilin zemra nuk ka e nuk mund tė ketė asnjė pjesė, por, ajo qė ėshtė mė keq, as si femėr, sepse ftohtėsia ėshtė karakteristikė e tyre. Tek prostitutat shpirti dhe trupi rrinė indiferentė e pasivė nė raportet me burrat, tė cilėt i shtėrngojnė atėherė qė ato tė kėnaqin tė gjitha veset duke i bėrė instrumenta kėnaqėsie, saqė ato arrijnė tė ndjejnė zhgėnjim pėr individin e seksit tė kundėrt, duke u kthyer shpesh nė homoseksuale (lesbike) qė sipas njė statistike arrijnė nė 30 % tė prostitutave.

            Prostitucioni rodhi nga popujt primitivė, nga koncepti i autokracisė mashkullore, tė pronėsisė sė burrit mbi gruan, qė me zhvillimin e shoqėrisė mori format e shitjes e tregėtimit, duke ia ofruar mikut (prostitucioni i mikpritjes) ose priftit pėr sakrifikim (prostitucion i shenjtė) apo kryetarit tė vendit, ose pastaj nė shitje. Mė vonė prostitucioni u pėrsos me zhvillimin e shoqėrisė, ishin prostitutat estetike qė frymėzonin burrat e shquar nė epokėn e Arqiboldit e Perikliut, apo nė Romė nė kohėn e Cicėronit (shekulli V para Krishtit). Mė tej u zhvillua dhe nė fund edhe institucionalizua.

            Prostitucioni paraqet shfryrjen e lirė, mbi bazėn e tė gjitha manifestimeve e tendencave atavike.

 

Spermatozoi dhe veza

Organet seksuale

Pozicionet e marredhenieve seksuale

Kënaqesia, e akti seksual e dhuna

Virgjëria e morali i shoqërisë

Endokrinologjia në raport me jetën

Ndjesitë e seksi

Shikimi

Dëgjimi, takti e shija

Kontakti fizik

Seksi dhe shoqëria

Turpi, veshja e moda

Nevojat seksuale dhe ndëshkimi seksual

Sasia e marrëdhënieve seksuale

Mashkulli e femra jo krejtesisht te ndryshëm

Vendosmëria seksuale e biseksualizmi

Martesa dhe ngjarjet e saj

Xhelozia

Udhëtimi i martesës dhe dhoma e çiftit, emigracioni dhe folezimi

Vejushëria

Steriliteti - vizita paramartesore - inçesti

Edukimi seksual e misioni i gruas në shoqëri

Prostitucioni e prostitutat

Klasifikimi i prostitutave

Regullimi dhe liria

Higjena seksuale e profilaksia e sëmundjeve veneriane

Onanizmi