Nevojat seksuale dhe ndėshkimi seksual.

 

            Akti i riprodhimit si dhe ai i ushqimit, janė instinktive qė shpėrthejnė nga subkoshienca ku janė tė mbledhura kujtimet e eksperiencat e species. Pėr tė nuk nevojitet asnjė mėsim sepse ēdo qėnie e merr me lindjen, aq sa ēdo femėr e mashkull ėshtė nė gjendje tė ekzekutojė mekanikėn e bashkimit seksual. Akti e mekanika e ngrėnies vjen nga stimuli i dėshirės pėr tė ngrėnė, qė rrjedh nga sekretimet e gjendrrave tė shumta e qelizave organike qė manifestojnė nevojėn e ushqimit, qė mund tė arrijė deri nė uri. Stimuli i aktit seksual vjen nga sekretimet e brendėshme e tė jashtme tė gjendrrave gjinore, e nga nevoja e qelizave tė brendėshme tė organizmit pėr t'u sythėzuar e pėr t'u riprodhuar vazhdimisht. Biologjikisht pėrfundimi ėshtė fekondimi. Vetėm dashuria, qė ėshtė dashuria sublime e shpirtėzuar, nuk do tė meritonte kėtė emėr po tė mos ishte e fekonduar. E poqese fekondimi i dėshėrueshėm, rezultati i instinktit seksual do tė thotė pėrsėritje e species, fekondimi i dashurisė njerėzore zgjeron dhe e idealizon domethėnien e fekondimit, e transporton nga fusha fizike, thelbėsore, nė fushėn etike shoqėrore, ndjesore e intelektuale; gjė qė do tė thotė konstitucionalizimi i familjes, dashuri pėr tjetrin e pėr veprat e bėra nga gjenialiteti. Ashtu siē transmetohen nga prindi tek fėmija mjaft virtute e vese, siē transmetohen pasoja nga tė qėnit i lodhur apo i alkolizuar; po ashtu reflektohen tek qėniet e lindura edhe nėse prindėrit janė tė ndjeshėm pėr atė qė po bėjnė, se sa e duan me gjithė shpirt njeri-tjetrin e atė qė po krijojnė. Mjaft shkencėtarė kanė folur e shkruar pėr kėtė. Thuhet pra se fėmijėt e krijuar pa dashuri mbajnė gjurmė tė jopėrsosmėrisė psikologjike, janė qullė, jo simpatikė dhe pak tė lėvizshėm; nė tė kundėrt fėmijėt e prindėrve tė dashuruar janė mė aktivė e tė bukur. Edhe populli thotė se fėmijėt e dashurisė janė tė pėrsosur. Dhe arsyetohet se prodhimet e rrjedhura nga individė qė nuk dashurohen kanė shumė (Chemotropismo negativo).

            Tė fekondosh ėshtė njėlloj si tė mbjellėsh, t'a bėsh pjellore, tė zotėrosh krejtėsisht njė grua; kurse pėr kėtė tė fundit, tė jesh e fekonduar nga burri yt do tė thotė njė akt nderi e dashurie tė madhe, qė i beson asaj vazhdimin e jetės sė njė qėnieje qė do tė jetė pėr tė dy gėzim e dhémbje, sintezė e trupave dhe shpirtrave tė tyre. Se bashkimet nomale sjellin njė gėzim intim dhe japin ndjesinė e tė zotėruarit mė tė plotė, tė njė shkrirje mes burrit e gruas e cila pas fekondimit pėson ndryshime tė mėdha kimike e psikike. Kėshtu do tė dilja kundėr Weininger qė thotė se nuk ka asnjė ndryshim mes dy akteve (etero e omoseksuale). Ai nuk ka parasysh se gruaja mund tė jetė edhe poliedrike si femėr, por ėshtė absolutisht monogame si nėnė, se vetėm njė mashkull, bile vetėm njė spermatozo i njė mashkulli ėshtė i aftė ta fekondojė. Ajo mund tė zotėrohet nga shumė meshkuj por do ta pushtojė vėrtetė ai qė e fekondon.

            Dashuria kėrkon tė jetė e fekonduar dhe ėshtė e plotė kur kryhet nga materia, ndjenja dhe mendimi. Kjo dashuri nuk ėshtė sterile si dashuria platonike, por dashuri qė krijon, qė jep motiv pėr tė jetuar e qė na lidh duke qėnė tė dashuruar.

            Sa mė shumė rritet inteligjenca e qytetėrimi, mė shumė rritet dėshira dhe fuqia e dashurisė. Truri e aparati seksual pėrsosen bashkė nė shkallėn e gjatė nga speciet e kafshėve tė pazhvilluara deri tek njeriu. E mund tė thuhet se dashuria, erotizmi e seksualiteti shkrihen me sublimitetin e ndjenjave nė tru, i cili nuk bėn tjetėr veē pėrsos impulset primitive, qė ēojnė nė aktin e fekondimit. Kėtė pėrfundim kanė arritur filozofėt e mėdhej Kant e Shopenhauer, - dhe ne e vėrtetojmė me pėrvojėn tonė tė pėrditėshme.

            Nga ana tjetėr krijimi ėshtė e vetmja mėnyrė qė kanė tė gjallėt pėr t'i rezistuar vdekjes - dhe njeriu mė shumė se tė gjitha kafshėt e ka tmerr fundin e tij, se e di ēfarė ėshtė, dhe mbrohet duke kėrkuar tė mos vdesė kurrė me fekondimin fizik e shpirtėror. Pėr kėtė tė gjithė pėrpiqen tė mbijetojnė tė paktėn shpirtėrisht nė kujtimet e tė ngjashėmve tė tyre, duke lėnė kujtim pėr ata njė vepėr, njė punė, njė objekt... Kjo ndjenjė ėshtė aq e fuqishme sa ai qė nuk ka fėmijė, kėrkon dikė tė gjakut tė tij qė tė sigurojė mbijetesėn nė kujtim, mirėnjohje e dashuri. Gjithė kjo ėshtė frut i instinktit tė riprodhimit qė realizohet nga fekondimi. Pra instinkti i riprodhimit identifikohet me atė tė pavdeksisė.

            Zakonisht periudha e jetėgjatėsisė sė krijesave ka tė bėjė me volumin e tyre, kėshtu ėshtė interesante tė dihet se krokodili jeton 250 vjet, elefanti 150-200, breshka deri nė 200, shqiponja, korbi, papagalli, mjellma rreth 100, luani 80, rinoceronti e deveja 50, kali, gomari e mushka 25-50, derri 10, ujku, ariu 20, qeni, macja 15, pulat shtėpiake 10, minjtė 4 etj. Jetėgjatėsinė mė tė madhe mbi tokė, e ka balena qė mendohet se jeton deri 2000 vjet.

            Po kėshtu edhe shtatzania ėshtė gati gjithmonė nė raport me volumin e trupit; kėshtu  lopa 3, delja dhija dhe ulkonja 5, qeni 2, macja 6 javė etj. etj. Kurse periudha e qumėshtimit ėshtė zakonisht sa periudha e shtatzanisė.

Spermatozoi dhe veza

Organet seksuale

Pozicionet e marredhenieve seksuale

Kënaqesia, e akti seksual e dhuna

Virgjëria e morali i shoqërisë

Endokrinologjia në raport me jetën

Ndjesitë e seksi

Shikimi

Dëgjimi, takti e shija

Kontakti fizik

Seksi dhe shoqëria

Turpi, veshja e moda

Nevojat seksuale dhe ndëshkimi seksual

Sasia e marrëdhënieve seksuale

Mashkulli e femra jo krejtesisht te ndryshëm

Vendosmëria seksuale e biseksualizmi

Martesa dhe ngjarjet e saj

Xhelozia

Udhëtimi i martesës dhe dhoma e çiftit, emigracioni dhe folezimi

Vejushëria

Steriliteti - vizita paramartesore - inçesti

Edukimi seksual e misioni i gruas në shoqëri

Prostitucioni e prostitutat

Klasifikimi i prostitutave

Regullimi dhe liria

Higjena seksuale e profilaksia e sëmundjeve veneriane

Onanizmi